September 23, 2012

You know we can get away

   

Šis ruduo man labai neįprastas. Tiek neįprastas, kad niekaip nesugebu prisitaikyti prie savo naujojo gyvenimo, būdama studentė. Rugsėjis man visada būna keistas mėnesis, kai viskas gaunasi kažkaip ne taip, kai planai griūva ir kasdienybė nebūna pati linksmiausia. O ir šiaip šis ruduo atėjo taip staiga... Atrodo, dar vieną dieną vaikštinėjau savo miesto gatvėmis su vėjyje besiplaikstančiomis suknelėmis, o kitą dieną jau teko perlipti slenkstį į rudenį. O vasara buvo per gera, kad viskas taip greitai pasikeistų, todėl ir pokyčiai tokie sunkūs. Gyvenant dabar vasara atrodo, kaip buvęs netikras sapnas, kuris niekada neįvyko, nes ruduo nuo vasaros skiriasi truputėlį per daug. Dabar jau ir medžiai pasipuošė rudens atributais, rytai jau tamsūs, o naktys ilgėja, žvaigždės matosi labai retai, lietus vis lyja, o namuose labai dažnai kvepia obuolių pyragu. Vis dar taikausi prie savo paskaitų tvarkaraščio, prie universiteto gyvenimo, niekaip nesuprantu, kur iššvaistau visą savo laiką, nes taip ir neišmokau jo planuoti, todėl visada noriu padaryti daugiau, nei turiu viskam laiko. Aplankiusi savo seną mokyklą ten pasijaučiau svetima, o kasdien atidarydama universiteto duris vis dar nesijaučiu ten sava.
 Visą šį mėnesį taip trūksta įkvėpimo kažką daryti, mano canonas gulėjo pamirštas, blogas taip pat gavo galimybę bene visą mėnesį snausti, tik aš dar truputį per daug išbarsčiusi save ir vis dar stengiuosi surinkti save atgal.


No comments :

Post a Comment

Hello beautiful! Thank You so much for Your comment, I appreciate it very very much!

1 2 3