Come, let us go look at a sunset...

 Yra tokių žmonių, kurių visas gyvenimas – tai liūdesys. Bet ne liūdnas, tik švelniai graudus, apgaubtas nepaaiškinamu liūdesiu. Jie – saulėlydžių žmonės. Turintys gilias sielas ir atviras pasauliui širdis.

Stebėti saulėlydžių jiems nėra tik žiūrėti į vieną tašką – šie žmonės jaučia saulėlydžius, juos išgyvena, per juos susilieja su Visuma. O kai žmogus moka įsižiūrėti į saulėlydį, jis ir į savo artimą, į kiekvieną šalia esantį pradeda žvelgti kaip į saulę.

 Tokie žmonės nesikrauna lobių žemėje, vienintelis jų turtas –­ giedras vasaros dangus, pirmieji žibučių žiedai ir jūros didybė. Kai suvoki trapumą, daug kas atrodo kitaip ir visi pasaulio turtai nublanksta prieš mažus kasdienybės stebuklus.

* Tekstas iš ČIA