Yra tokių žmonių, kurių visas gyvenimas – tai liūdesys. Bet ne liūdnas, tik švelniai graudus, apgaubtas nepaaiškinamu liūdesiu. Jie – saulėlydžių žmonės. Turintys gilias sielas ir atviras pasauliui širdis.
Stebėti saulėlydžių jiems nėra tik žiūrėti į vieną tašką – šie žmonės jaučia saulėlydžius, juos išgyvena, per juos susilieja su Visuma. O kai žmogus moka įsižiūrėti į saulėlydį, jis ir į savo artimą, į kiekvieną šalia esantį pradeda žvelgti kaip į saulę.
Tokie žmonės nesikrauna lobių žemėje, vienintelis jų turtas – giedras vasaros dangus, pirmieji žibučių žiedai ir jūros didybė. Kai suvoki trapumą, daug kas atrodo kitaip ir visi pasaulio turtai nublanksta prieš mažus kasdienybės stebuklus.















Nuotraukos tiesiog nepakartojamos!
ReplyDeleteir nuotraukos,ir tekstas.tiesiog oho
ReplyDeleteLabai jums ačiū :))
ReplyDeletepasikartosiu.. nuotraukos puikios.. ilgai vėpsojau :>
ReplyDeletelinkėjimai
http://fillthecity.blogspot.com/
Man labai malonu :) Linkėjimai ir tau!
Delete