HERE COMES THE SUN

Esu tikra, kad žmonės, dažnai matantys saulutę, niekad nesupras to jausmo, kai po ilgų ilgų žiemos mėnesių pamažu ima rodytis saulytė. Iš tiesų ganėtinai gaila, nes šis jausmas nuostabus. Kai saulė yra įprastas reiškinys žmonių gyvenime, prie jos labai lengva įprasti, bet mūsų šalyje, kurioje tenka iškęsti ilgiausius žiemos mėnesius, kai dažnai net pamirštu, kaip atrodo saulėta diena, nes keletą mėnesių dienos visos vienodos ir viskas aplink pilka. Todėl tada, kai saulutė pradeda rodytis, atrodo, kad niekad nemačiau nieko tokio gražaus, mano miestas man ima atrodyti bene šimtą kartų gražesnis, o su saulės pasirodymu reiškia, kad jau ateina pavasaris. Turbūt todėl nė vieno metų laiko nemėgstu taip kaip pavasario. Nieko nėra gražiau už žydinčias vyšnias ar obelis, kai viskas aplink apšviesta gražiausių saulės spindulių. Pavasaris tai atgimimas ne tik gamtai, bet savotiškai ir man, nes matydama, kaip kasdien medžiai puošiasi naujais žiedais, aš negaliu nesišypsoti, o dar tas lengvas ir švelnus pavasaris vėjelis...
Bet, deja, net tada, kai visa tai rašiau, už lango siautė pūga labiau primenanti viduržiemį, o ne pavasarį, kai gamta turėtų atgimti. Nors dabar dangus naktimis jau kartais būna giedras ir pagaliau matosi žvaigždės, bet tikro pavasario dar, matyt, reikės palaukti.. :)