LET'S TAKE A WALK : BARCELONA

 I've been lucky enough to visit many cities in Europe but the one trip which always stands out to me in all of my memories is this trip to Barcelona. For some reason I have always been fascinated by Spain, France and Italy and the chance to visit these countries is always making me jump out of excitement.
 I remember this trip happened really unexpectedly, me and my family had probably a day to plan everything and it truly was spontaneous. I loved it as the most important thing to me was finally visiting Spain, everything else didn't matter that much. I remember stepping out of the airport and thinking to myself "Man, I'm finally in Spain!''.
 I remember that week we spent in Barcelona almost three Summers ago quite often and it always puts a smile on my face. When I finally saw the amazing Sagrada Familia or Park Güell, I was completely blown away by the beauty I saw in front of me, I remember how much bigger the Basilica was than I was expecting it to be, I remember the sounds and the warm wind as we were walking down one of the longest streets for pedestrians in Europe La Rambla, I remember the night in the center of that street when I was sitting in our balcony on a very warm Summer night and I remember how happy I felt there at that time and I wished I could have stopped the time for a little bit longer.

The happiest place to be

BARCELONA Summer 2011 ♥

 I miss that city insanely!

I'm falling to pieces

Kaip aš norėčiau vėl važiuoti šia kryptimi, kai namais trumpam tampa Barselona, kai viską palieki toli toli nuo savęs ir trumpam apsigyveni pasakoje. Bet, žinoma, pasaka negali trukti amžinai, deja. Taip norėčiau bent trumpam ištrūkti kažkur, kur atrodo, kad gėris truks amžinai ir trumpam numalšinti kažkur tyliai galvoje šnekantį sveiko proto balsą, sakantį, kad tai tik sapnas, kuris ilgai nesitęs, nes ir vėl reikės sugrįžti namo, kur viskas dažniausiai neprimena pasakos. Aš taip pavargau nuo visko, kas nuolat mane persekioja ir niekaip nepalieka - nuo visų minčių apie egzaminus, apie bandomuosius, kurie jau po poros savaičių, nuo žmonių nesupratingumo, nuo neišsipildžiusių vilčių, nuo šito pragariško šalčio, nuo naktų, kuriose jau nebebūna sapnų, nuo galybės datų, faktų ir formulių  ir nuo visų minčių apie tai, kas bus toliau.. O juk tiesiog norėčiau dabar sėdėti kur nors viduryje Barselonos, gerti velniškai skanią kavą velniškai jaukioje kavinėje, būti ten, kur tiek daug laisvės, jokių įsipareigojimų ir nerimo, ir galvoti tik apie tai, kiek daug dar turiu pamatyti, kur turiu nuvažiuoti ir daug patirti.